Mikromokymasis: nuolatinio profesinio lavinimosi strategija

Mikromokymasis apibūdinamas kaip mokymosi visą gyvenimą „pragmatiška naujovė“, nes geba palaikyti lankstų mokymąsi, kurį galima lengvai įtraukti į kasdienę veiklą, įgyvendinant asmeninius mokymosi tikslus ir poreikius.

Iš pradžių nagrinėjamas mikroturinio ir mikromokymosi sampratų santykis su Web 2.0, socialine programine įranga, e-learning 2.0, asmeninėmis mokymosi terpėmis, neformaliuoju mokymusi ir mokymusi darbo vietoje, pabrėžiant naujovišką požiūrį į mokymąsi visą gyvenimą ir atkreipiant dėmesį į esamų interneto vartotojų poreikius. Po to nustatomi esminiai konstravimo principai ir išskiriami du pagrindiniai didaktinio konstravimo aspektai, t.y. 1) mikroturinio konstravimas ir 2) mikromokymosi veiklos konstravimas. Toliau nurodoma dešimt pagrindinių požymių, kurie nustatyti tam, kad mikromokymąsi būtų lengviau atskirti nuo tradiciškesnių elektroninio mokymosi formų, pavyzdžiui, internetu grindžiamų mokymų, vadinamų „makromokymusi“.

Po šios apžvalgos iliustruojama, kaip mikromokymasis gali padėti mokytis visą gyvenimą, užpildydamas spragą tarp formaliojo ir neformaliojo mokymosi, pateikiamas mikromokymosi scenarijaus atvejo tyrimas. Tvirtinama, kad mikroturinys ir mikromokymasis pasitelkus Web 2.0 užtikrina perspektyvų sprendimą, pritaikytą prie dinamiškų ir į daugelį užduočių orientuotų šiandieninio mokymosi bei darbo modelių. Su formaliuoju mokymusi derinamas ir interneto bendruomenėse įdiegtas mikromokymasis gali palaikyti nuolatinį kvalifikacinį lavinimą.