identity
Call for papers: ePIC 2013 - The 11th conference on ePortfolio and Identity
Following the rich discussions triggered by the presence of Mozilla Open Badges at ePIC 2012, the 11th ePortfolio and Identity Conference intends to explore further the concept of 'openness' in relation to the themes traditionally addressed by the conference. In particular, as ePortfolio and Open Badges are containers of personal data, what is their place in what some predict as the next big revolution: Open Me — open personal data?
The conference will take place on 8-10 July, 2013
Deadline for abstracts submission: 11 March
Contemporary media (digital, social and mobile) is transforming the landscape of identity, education, employment, culture, technologies and politics. The centralised, top-down, mass media model on which most of our institutions are based is facing assaults from the emerging decentralised, bottom-up, networked, agile social knowledge media. While old power centres are being challenged, new ones are appearing: they are based on the systematic collection, analysis and exploitation of the mass of data produced in our daily life. And we are busily coding our actions and thoughts for Google and Facebook to monetise them. In this context, how can we create the conditions for the emancipation of individuals towards a truly open society?
Authors are invited to address ePortfolio and identity issues in relation to:
- open ePortfolio and open badges
- open identity and open data
- open learning and open educational resources
- open assessment and open accreditation
- open employment and open business
- open architecture and open infrastructure
Key conference questions, in relation to ePortfolio and identity, may include (but are not limited to):
- How to support individual and community learning?
- How to contribute to the identity construction process?
- How to facilitate the recognition and accreditation learning?
- How to support lifelong learning, orientation and employability?
- How to support the acquisition of 21st century skills?
- How to create an ePortfolio architecture and infrastructure?
Deadline for abstracts submission: 11 March
ePIC 2013, the 11th international ePortfolio & Identity Conference
Tracks
Initial Education —ePortfolio from kindergarten to further and higher education
Employability, Organisational and Lifelong Learning —ePortfolio from employees to self-employed and entrepreneurs
Healthcare Education and Practice —ePortfolio from patients to healthcare professionals (special track)
Assessment, Accreditation and Recognition —knowledge, skills and attitudes
Policies —ePortfolio and identity initiatives from a single institution to a whole country
Identity Construction — ePortfolio, social networks, web 2.0
Technologies —ePortfolio platforms, system architectures and standards
Is eLearning quality in the eye of the beholder?
The article reflects the role of stakeholders and experts as well as their composition in review teams, based on the example of epprobate, the international quality label for eLearning courseware.
Some aspects of what we mean by eLearning quality can be captured in a reasonably objective manner (e.g. are learning objectives stated) but most of what we mean by quality (e.g. student engagement) can only be captured through more subjective measures. However, once we start to use subjective measures then the results begin to depend on who is doing the measuring, and, crucially, the results vary depending on the positioning of the reviewers with respect to the courseware.
So an eLearning producer may have one view (and within the company, the coders may have different views from the graphic designers), but the learners and teachers who will use the courseware, the employers who will employ those who have used the course, maybe the company that has commissioned the courseware for its employees, national government agencies and other social agencies may all have different perspectives on what is important in judging the quality of the courseware.
None of these perspectives have a monopoly on truth, and so the new international quality initiative ‘epprobate’ is using an approach that calls on views from a range of perspectives and stakeholders in order to develop its quality reviews.
Mere popularity is no guarantee of quality – one only has to look at the most popular TV programs, newspapers and YouTube videos to be convinced that popularity is not necessarily the same as quality!
On the other hand the traditional approach to quality assurance also has its problems. In education, the traditional approach has been for a small team of educational experts to come to a consensus view as to whether a journal article, a course, a programme of courses or an educational organization meets an established set of criteria. Such experts typically have knowledge of education and the quality evaluation processes and call on content experts if this is appropriate.
Such quality assurance systems have been criticised for being overly controlling, dominated by one particular perspective, and stifling initiative. So these approaches to quality assurance are giving way to quality enhancement approaches, and at the same time much more emphasis has begun to be put on student involvement in the quality process.
However these general quality schemes even in their most recent formulations are not ideally suited to the demands of an educational system subject to rapid change and growth and in particular those demands that arise from the use of eLearning. Many quality schemes for eLearning have been developed but most are somewhat tied to the limiting aspects of traditional quality approaches.
The solution that epprobate is proposing is to carry out reviews from a range of perspectives, in terms of a published set of quality criteria (http://epprobate.com/index.php/en/epprobate-quality-grid), and to involve the courseware producer with a learning community based around this review process. The production by the eLearning courseware producer of a self assessment is a vital part in encouraging the development of eLearning quality through self evaluation. A typical review panel would consist of representatives of the target group for the course, a pedagogical and quality expert, another eLearning courseware producer, a content expert and the eLearning courseware producer. This panel would produce a report examining the courseware in terms of the published criteria, and would award the epprobate label where the courseware was found to be of high quality.
Rather than simply a process of providing a label, the core of the epprobate process is the promotion of a community of peers working together to improve eLearning quality. We will achieve our goal of supporting the development of high quality eLearning courseware through a combination of consulting with a range of perspectives and multiple stakeholders, reviewing against a published set of criteria, producing detailed evaluative reports, and involving eLearning producers within our learning community.
eLearning Papers 28 on Cyber Security and Education published!
Addressing Cyber Security in schools should foster critical digital literacy, such that children can become empowered to make informed decisions about how they choose to use and share information online. eLearning Papers Nº 28 gives answers to questions such as: What constitutes risk when working with digital media? Or where does the potential reside to engage young people in safe Internet use?
The rapidity with which children and young people are gaining access to online, convergent, mobile and networked media is unprecedented in the history of technological innovation. There are two main foci for e–security research that associated with protecting information both strategic and economic and that protecting people particularly the young. While these are overlapping concerns it is the latter that this special issue addresses.
eLearning Papers 28 presents 8 articles arranged in the two sections, In-depth and From the field. The four In-depth articles give a view of the present discussions surrounding how students can be encouraged to engage in safe Internet use. The fourth From the field articles present examples of best practice scenarios.
Click here to read the whole editorial and the 8 articles.
Bendradarbiavimu grindžiamo mokymosi saugiose informacinėse sistemose modeliavimas
Tyrinėjant, kaip kompiuterizuoto bendradarbiavimu grindžiamo mokymosi (KBGM) srityje būtų galima taikyti informacines technologijas, pastebėta, kad yra labai daug sudėtingų taikymo scenarijų, kuriuos reikia panagrinėti įvairiais aspektais. Vienas iš tokių aspektų – reikia ne vien tik technologiniu požiūriu įvertinti informacijos saugumą.
Šiame straipsnyje pateikiame savo nuomonę apie tai, kad el. mokymosi sistemos, kurių dėka gali vykti nuotolinis mokymasis, nepakankamai atitinka svarbiausius saugumo reikalavimus, ir tokios problemos gali smarkiai paveikti bendradarbiavimu grindžiamus mokymosi procesus. Kad tokių problemų įtaka būtų mažesnė, siūlome taikyti viešąja pagrindine infrastruktūra (VPI) grindžiamus modelius, kurie užtikrins svarbiausius saugumo aspektus ir suteiks paslaugas, kurių reikia nuotoliniam bendradarbiavimu grindžiamam mokymuisi, pvz., užtikrins kanalų prieinamumą, vientisumą, tapatybės nustatymą ir patvirtinimą, prieigos kontrolę, konfidencialumą, atsisakymų nebuvimą, laiko žymos įvedimą, suteiks audito ir gedimų kontrolės paslaugas.
Parama skaitmeniniams imigrantams. Nuotoliniai kursai Austrijos mokytojams apie saugumą internete
Nors medijos naudojimo raštingumo ugdymas ir yra Austrijos mokyklų tarpdalykinio ugdymo turinio sritis, tačiau oficialioje mokytojų rengimo programoje jo nėra. Mokytojai, turintys geras skaitmenines kompetencijas, žymiai mieliau pamokose su savo mokiniais aptaria saugumo internete problemas. Todėl stiprinant tokius mokytojų įgūdžius, minėtas sritis galiausiai bus galima įtraukti į pagrindines švietimo programas. Įdiegtos kelios, tačiau galingos el. mokymosi priemonės, kurios padeda mokytojams susipažinti su saugumo internete pagrindais ir paskatina pradėti šį dalyką dėstyti pamokose.
Nustatėme, kad kokybiškas el. mokymosi apie saugumą internete turinys pedagogus geriausiai pasiekia tada, kai bendradarbiaujama su pripažintomis mokytojų kvalifikacijos tobulinimo įstaigomis ar tomis vietomis, į kurias mokytojai vyksta. Tai užtikrina, kad skiriami ištekliai atitiks mokytojų poreikius, ir garantuoja, kad bus suformuoti tvirti žinių pagrindai. Tokias išvadas parengė Saferinternet.at, ES finansuojama Austrijos Saugesnio interneto programos iniciatyva dėl saugumo internete, kuri, be kitų veiklų, šia tema rengia ir mokytojų tobulinimo kursus
Drauge, saugiai ir kritiškai vertindami, atraskime skaitmeninį pasaulį
Vykdydama Saugesnio interneto programą, Latvija surengė Saugesnio interneto dieną, tuo siekdama sukviesti tėvus, mokytojus bei jaunimą ir drauge saugiai atrasti skaitmeninį pasaulį. Dabar pripažinta, kad žodis „saugiai“ reiškia „kritiškai vertinant“, nes skaitmeninio raštingumo įgūdžiai yra labai smarkiai susiję su gebėjimu kritiškai vertinti interneto turinį, o nuo to automatiškai priklauso asmens saugumas internete.
Tyrimo, kurį 2010 m. atliko ES organizacija „Kids Online“, rezultatai rodo, kad tik 54 proc. vaikų ir jaunimo teigia, jog prieš pripažindami, kad tam tikra informacija yra tikra ir teisinga, turi galimybę ją palyginti ir palygina su iš įvairių kitų interneto šaltinių gauta informacija. Siekdamas patikrinti, ar ši prielaida teisinga, Latvijos Saugesnio interneto centras kartu su Latvijos socialiniu tinklu Draugiem.lv atliko eksperimentą: išbandė, ar pateikdamas asmens duomenis, jaunimas imasi atsargumo priemonių. Išvados rodo, kad reikia imtis tinkamesnių priemonių, kurios būtų nukreiptos į jaunimo gebėjimo kritiškai vertinti skaitmeninį turinį stiprinimą.
Saugesnio interneto programa Estijoje: įgyta patirtis
Estijos vaikai – tai gyventojų grupė, kuri ES priskiriama toms 5 didžiausioms interneto naudotojų grupėms, kurie ir sugeba panaudoti naujų IRT teikiamus privalumus, ir kartu pasiduoda neigiamam poveikiui (įvairioms grėsmėms internete). Suderintų veiksmų, kuriais būtų siekiama pagerinti supratimą apie saugumą elektroninėje erdvėje, šioje šalyje imtasi palyginti neseniai. Anksčiau veiksmai būdavo prastai koordinuojami, trūko tęstinumo, daugiausia būdavo pasikliaujama savanorišku darbu. Per kelerius pastaruosius metus Estijoje vykdytos Saugesnio interneto programos dėka susiformavo ypač reikalingas požiūris, kad būtina derinti visus veiksmus.
Mūsų tikslas – nustatyti tas temas, kurios šia programa nebuvo aprėptos, taip pat įvardyti programos stipriąsias ir silpnąsias vietas, išanalizuoti jos poveikį ir pateikti rekomendacijas dėl sričių, kurioms ateityje reikėtų skirti daugiausia dėmesio. Mes išanalizavome projekto metu sukurtą turinį (tyrimo medžiagą ir el. kursą), dėstytojų patirtį ir atsiliepimus apie kursą. Vadovaudamiesi šiais duomenimis, parengėme rekomendacijas (projekto, mokyklų vadovybės, tėvų ir vyriausybės lygmeniu) dėl kito iniciatyvos etapo.
Ar mokyklos pasirengusios į ugdymo turinį ir popamokinę veiklą įtraukti saugumo internete temą?
Šiame straipsnyje nagrinėjame duomenis apie mokyklose taikomas saugumo internete politikas ir praktikas, kuriuos pateikė daugiau kaip 1 000 Jungtinės Karalystės mokyklų. Palygindami šiuos ir ankstesnių metų duomenis, įvertiname dabartinę Jungtinės Karalystės mokyklose taikomą praktiką ir kartu analizuojame per 12 mėnesių padarytą pažangą.
Analizės rezultatai aiškiai rodo, kad technologinės intervencijos (t. y. filtravimo) taikymas ir politikos formavimas apskritai vyksta geriau negu tų priemonių, kurios reikalauja ilgam laikui investuoti lėšas (pvz., mokymai) arba įtraukti visą mokyklos bendruomenę (pvz., tėvų švietimas arba bendruomenės supratimo gerinimas), įgyvendinimas. Stebėjimas ir ataskaitų teikimas irgi vyksta nepatenkinamai. Įdomu pažymėti tai, kad netgi įtraukus į tyrimą beveik dvigubai daugiau švietimo įstaigų, stipriausios ir silpniausios vietos 2010 m. ir 2011 m. išliko beveik tokios pat – pastebėtas tik nežymus pagerėjimas.
Duomenims surinkti taikyta analitinė priemonė dabar yra naudojama vykdant bandomuosius projektus JAV ir Australijoje. Kai tik minėtuose regionuose ji bus pradėta naudoti visu pajėgumu, pirmą kartą atsiras galimybė atlikti analizę tarptautiniu mastu. Tai reiškia, kad turėsime įdomių galimybių tarptautiniu mastu suprasti, kaip mokyklos sprendžia saugumo internete užduotį ir kaip užtikrina savo mokinių, darbuotojų ir platesnės bendruomenės saugumą.
Vaikų patirtis: seksualinis priekabiavimas ir seksualinė prievarta internete
Tyrimo, kurį atliko organizacija „Gelbėkit vaikus“ ir Helsinkio virtualios bendruomenės teisėtvarkos grupė, rezultatuose pateikiamos įžvalgos apie seksualinės prievartos, kurią internete patiria Suomijos vaikai, paplitimą. 2011 m. anoniminėje apklausoje dalyvavo keturios interneto bendruomenės. Ataskaitoje pateikiami rezultatai, gauti apklausus jaunesnius nei 16 metų respondentus (62 proc. mergaičių ir 38 proc. berniukų), kurie sudarė 54 proc. visų (2283 asmenys) apklaustųjų.
Apklausos metu pagrindinis dėmesys skirtas tokiai sąveikai internete, kai kita sąveikaujanti šalis yra suaugęs ar aiškiai vyresnis asmuo. 33 proc. vaikų gaudavo seksualinio pobūdžio pranešimus, nuotraukas ar vaizdo medžiagą, kurią laikė suaugusiojo ar kito aiškiai vyresnio asmens priekabiavimu; 24 proc. įsitraukdavo į seksualinio pobūdžio diskusijas, o 20 proc. respondentų su suaugusiuoju ar kitu aiškiai vyresniu asmeniu per internetinę vaizdo kamerą turėjo tvirkinamo pobūdžio kontaktą. 11 proc. respondentų per internetinę vaizdo kamerą vykstančius seansus pasirodė nedaug apsirengę arba apsinuoginę. Turint omenyje apribojimus, taikomus apklausoms internetu, rezultatai rodo, kad yra priežasčių susirūpinti. Vaikų seksualinė prievarta internete, nesvarbu, ar ją vaikai patirtų kaip priekabiavimą, yra problema, galinti turėti labai rimtų pasekmių, ir jai spręsti reikia priimti atitinkamus įstatymus bei imtis vaikų apsaugos priemonių.